- klaikšas
- klaĩkšas, -ė smob. (2) NdŽ, BŽ549 žr. klaikšis: Kurs menko proto, tas klaĩkšas J. Gausi nu to klaĩkšo par pakaušį Vvr. Su klaikšù prasidėk – pats klaĩkšas liksi Tv. Rodos, protingas žmogus, bet, kai prisigera, didesnio klaikšo nebereik Kv. Ans ir žmoną buvo vedęs tokią pat klaĩkšę, kaip ir ans pats Žv.
Dictionary of the Lithuanian Language.